- sielojimas
- síelojimas sm. (1) KŽ, sielójimas (1) G108, Rtr; Sut → sieloti 1: Nuog vargų ir nuog síelojimų atilsio visi žmones trokšta DP596. Tūlais sielójimais ir rūpesčiavimais … liečia širdis žmonių DP100. Neturėjo to rūpinimo ir sielojimo apie juos, kaip buvo kalti DK121. Nepaduokimės baisiun sielojiman KN125. | refl. Rtr: Vienu síelojimusi (sielojimuosi) motinos neatgydysi J.Jabl. Síelojimasis dėl nepasisekimo DŽ. Motutės síelojimasis, kad visiems būtų gera NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.